Paskutiniai Dovydo žodžiai
1Štai paskutiniai Dovydo žodžiai:
„Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė,
ištarmė Dievo išaukštinto vyro,
Jokūbo Dievo pateptojo,
Izraelio tvirtovės numylėtinio.
2Per mane kalba VIEŠPATIES Dvasia,
ant mano liežuvio jo žodis.
3Izraelio Dievas kalbėjo,
Izraelio Uola apie mane pasakė:
‘Kas valdo žmones teisingai,
valdo Dievo baimėje,
4yra tarsi ryto šviesa,
saulei tekant giedrą rytą
žėrinti po lietaus žemės žolėje’.
5Tikrai tokie yra mano namai su Dievu!
Juk jis sudarė su manimi amžiną sandorą,
visada tvirtą ir laiduotą.
Argi jis nepadarys, kad pražystų
kiekviena mano pergalė ir troškimas?
6O visi bedieviai tarsi dagiai
nubloškiami šalin,
nes jų negalima paimti į rankas.
7Kas nori juos paliesti,
turi pasiimti geležinę kartį
ar ieties kotą.
Vietoje jie bus ugnimi visiškai sunaikinti“.
Dovydo karžygiai
8Karžygių, kuriuos turėjo Dovydas, vardai yra šie: Jošebas Basšebetas Tachkemonietis. Jis buvo trejeto galva. Viena proga jis švaistėsi savo ietimi prieš aštuonis šimtus ir užmušė juos.
9Kitas po jo buvo Ahoacho sūnaus Dodojo sūnus Eleazaras. Jis buvo vienas iš trejeto su Dovydu, kai jie metė iššūkį filistinams, susirinkusiems į mūšį prie Efes Damimų. Izraelitai traukėsi, 10o jis kovojo, guldydamas filistinus, kol pavargo jo žastai ir ranka sustingo prie kalavijo. Tą dieną VIEŠPATS suteikė didelę pergalę. Tada visi pabėgusieji kariai sugrįžo pas jį, bet jau tik apiplėšti negyvųjų.
11Kitas po jo buvo hararo Agės sūnus Šama. Filistinai susirinko prie Lehio. Ten buvo žemės sklypas, pilnas lęšių žemės sklypas. Kariuomenė pabėgo nuo filistinų. 12Bet jis kovojo sklypo viduryje ir gindamas jį nugalėjo filistinus. Taip VIEŠPATS suteikė didelę pergalę.
13Kartą per pjūtį trisdešimtuko vadų trejetas nuėjo pas Dovydą prie Adulamo olos. O filistinų būrys buvo pasistatęs stovyklą Refajų slėnyje. 14Tuo metu Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula – Betliejuje. 15Dovydas aistringai kalbėjo: „O kad man kas duotų atsigerti vandens iš Betliejaus šaltinio prie miesto vartų!“ 16Tada anie trys galiūnai įsiveržė į filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šaltinio prie miesto vartų ir parnešė jo Dovydui. Tačiau jo gerti jis nenorėjo ir išpylė liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI. 17„Tesaugo mane VIEŠPATS, – tarė jis, – kad aš tai daryčiau! Argi galiu gerti kraują vyrų, kurie statė savo gyvastį į pavojų?“ Užtat jis jo ir negėrė. Tokie buvo trijų galiūnų žygdarbiai.
18O Cerujos sūnus Joabo brolis Abišajas buvo trisdešimtuko galva. Kovojo ietimi prieš tris šimtus vyrų ir išmušė juos, įgydamas vardą šalia trejeto. 19Iš trisdešimtuko jis buvo labiausiai gerbiamas ir tapo jų vadu, tačiau trejetui neprilygo.
20Jehojados sūnus Benajas iš Kabceelio buvo narsus karys, atlikęs žygdarbių. Jis užmušė du Moabo Arielio sūnus. Kartą sniegingą dieną jis įlipo į vandens talpyklą ir užmušė liūtą. 21Jis užmušė ir egiptietį – didelio ūgio vyrą. Egiptietis turėjo rankoje ietį, bet Benajas, stojęs prieš jį su lazda, išplėšė egiptiečiui iš rankos ietį ir užmušė jo paties ietimi. 22Tokie buvo Jehojados sūnaus Benajo žygdarbiai. Ir jis įgijo vardą šalia trejeto galiūnų. 23Trisdešimtuko jis buvo labai gerbiamas, bet trejetui neprilygo. Dovydas padarė jį savo asmens sargybos vadu.
24Trisdešimtuke buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo iš Betliejaus sūnus Elhananas, 25Šama Harodietis, Elika Harodietis, 26Helecas Paletietis, Ikešo Tekojiečio sūnus Ira, 27Abiezeras Anatotietis, Mebunajas Hušietis, 28Calmonas Ahoachas, Mahrajas Netofietis, 29Baanos Netofiečio sūnus Helebas, Ribajo iš benjaminų Gibėjos sūnus Itajas, 30Benajas Piratonietis, Hidajas iš Nahale Gaašo, 31Abi Albonas Arabietis, Azmavetas Bahurimietis; 32Eljachba Šaalbonietis, Jašenas iš gūnių, 33Jehonatanas, Šamos iš hararų sūnus; Šararo iš hararų sūnus Ahiamas, 34Ahasbajo iš Maakos sūnus Elifeletas, Ahitofelio Gilojiečio sūnus Eliamas, 35Hecrajas Karmelietis, Paarajas Arabietis, 36Natano iš Cobos sūnus Igalas, Banis Gadas, 37Celekas Amonitas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys Nachrajas Beerotietis, 38Ira Itras, Garebas Itras, 39Ūrija Hetitas. Iš viso – trisdešimt septyni.
